Prieš tris metus TAI perskaitęs būčiau pasielgęs labai blogai | Apie Santykius Kitaip

Prieš tris metus TAI perskaitęs būčiau pasielgęs labai blogai

Vytautas Jančiauskas

Prieš tris metus perskaitęs šį straipsnį (nuoroda) tikriausiai būčiau pasielgęs labai labai negražiai. Būčiau atrašęs: „Kaip galima taip žemai nusiristi? Jei jau žmogus dedasi skaitančiu knygas, tai kokiame jis melo prieš save pasaulyje gyvena, jei neišmoko elementaraus dalyko, kad apie knygą negalima spręsti iš viršelio? Kaip jis gali kalbėti apie mokymus, kai juose net nebuvo, kaip jis gali neigti informaciją, kai jos net nežino? Kaip jis gali kvestionuoti mintis, kai nežino nei vienos tezės? Kaip jis gali kalbėti apie mokytojus, kai jų net nepažino? Ir t.t. ir t.t.“

Ar aš nejaučiau jokio skaudulio viduje, kai skaičiau? Jaučiau, žinoma, jei nebūtų šių minčių mano galvoje, tai nebūčiau jų net išrašęs. Bet skirtumas dabar toks, kad šioje akimirkoje su šiomis mintimis buvau vos kelias akimirkas.

Pirmas dalykas, ką noriu padaryti tai atsiprašyti pirmiausia savęs, kad tokias mintis išleidau į aplinką, nes bet kuris blogas žodis daro įtaką, todėl atsiprašau tiek savęs, tiek Tavęs, kuris skaitai.

Ar aš tai sugalvojau? – NE. Bet aš dalinuosi tuo, ką išmokau iš savo mokytojų.

Mūsų treneriai aplinkui mus:

Per seminarus (nuoroda) aš pasakoju apie 3 meilės pakopas (nuoroda). Pirmoji, kai jaučiame meilę, kai gauname meilę. Antroji, jaučiame meilę, kai mainomės meile ir dėmesiu. Trečioji meilė, kada mokame jausti meilė, kai duodame besąlygiškai. Tačiau retai, kada pasakoju apie ketvirtą meilę. Tai tyra dvasinė meilė, kurią pasaulyje demonstruoja labai nedaug žmoniu, kaip Dalai Lama, Motina Teresė ir kiti. Tai toks meilės lygis, kai moki mylėti net tuos, kurie Tave muša ir skaudina. Ar aš tai sugalvojau? – NE. Bet aš dalinuosi tuo, ką išmokau iš savo mokytojų. O apie ketvirtą meilę nekalbu dažnai dėl to, kad pats nesijaučiu tokiu, kuris geba tai jausti ir tai demonstruoti.

Ilgai svarsčiau ar iš viso man rašyti šias mintis ir šiuos jausmus. Bet nusprendžiau pasidalinti, nes noriu nuoširdžiai padėkoti straipsnio autorei dėl dviejų dalykų. Viena, kad ji nuosirdžiai rūpinasi žmonėmis ir dalindamasi savo įžvalgomis, nori ne kažką sumenkinti ir nesiekia kažkam sukelti skausmo, bet nuoširdžiai nori apsaugoti žmones ir būrius vaikų. Aš manau, kad žmonės turi patys spręsti, kas jiems yra tikra, o kas ne. Nei vienas mokytojas negali pretenduoti į 100% tiesą  ir tik pats žmogus turi atsirinkti kuo tikėti. Neskelbdama mano vardo ir pavardės, o rašydama tik iškarpomis ir citatomis, straipsnio autorė bandė mane apsaugoti. Tai vienas iš ženklų, kad jos ketinimas buvo kitas- pasidalinti savo žinute su žmonėmis. Todėl dėkoju Jai, kad ji myli ir rūpinasi aplinka, kuri seka jos naujienas. O antras dalykas, kad Ji leido man užčiuopti savyje seną elgesio modelį, jį atpažinti ir labai greitai suvokti, kad jis skirtas tik savigynai, o ne nuoširdžiam norui padėti. To pasekoje supratau, kad visi mokymai, kuriuose aš buvau, esu ir būsiu yra veiksmingi, tikrai veikia ir tik jų dėka galiu mėgautis akimirkomis, net tada, kai skaitau prieštaringas mintis apie tai, kuo 100% tikiu.

Žinau daug žmonių, kurie arba tiesiog vengia skaityti komentarus arba tokiais pačiais negražiais žodžiais šneka apie vadinamus „haterius“. Bet man atrodo, kai tai nėra lengvesnis kelias.

Aš esu dėkingas savo mokytojams, kurie mane išmokė įveikti konfliktus ir stresines situacijas keturiais paprastais žingsniais:

  1. Pakeisti savo būseną, kurią formuojame mes patys. Žodžiai, kuriuos kartojame savo galvoje, fokusas – dalykas, į kurį fokusuojamės, fiziologija – kūnas ir veido mimikos. Pakeitus šiuos tris elementus, mes galime išeiti iš bet kokios neigiamos būsenos.
  2. Suprasti, kodėl Tau skaudu. Suprasti, kokius nepatenkintus poreikius ši situacija paliečia ir kaip kitaip Tu juos pats gali patenkinti. Taip sugebėdamas perimti situacija į savo rankas ir atsiedamas savo emocijas nuo tai, kas Tave ką tik skaudino.
  3. Suprasti, kad kitas žmogus, daro geriausia, ką tik jo manymu jis gali padaryti. Net jei tai atrodo nedora ir nepagarbu, bet jis tenkina savo poreikius ir tikrai nežino, kai geriau patenkinti savo poreikių, todėl renkasi tai, kas anksčiau jam padėdavo, tai, ką matė vaikystėje.
  4. Praktikuoti meilę sau, meilę darbui ir žmonėms, kurie yra tobuli savo netobulumu.

Linkiu mažiau skaityti, o daugiau išbandyti, pritaikyti ir naudoti 😉

Tai nėra lengva, bet kasdieninis praktikavimas duoda rezultatus, o tokios situacijos yra puiki treniruotė kiekvienam. Ačiū, kad perskaitei iki šio sakinio. Bet ar žinai, kad kiekviena perskaityta žinutė, kuri nebūna integruota į gyvenimą netenka prasmės? Linkiu mažiau skaityti, o daugiau išbandyti, pritaikyti ir naudoti 😉

Su meile,

Vytautas Jančiauskas

 

Komentaras:

 

Karolina Žilinskaitė ApieSantykiusKitaip tinklaraščio bendraautorė, santykių koučerė

„Atrodo, kad skaitant šitą straipsnį galvoje sukosi neigiamos emocijos ir įvairūs prieštaravimai išsakytoms mintims. Tačiau, tik antrą kartą skaitant, pradėjau suprasti, ką norima pasakyti šiuo straipsniu. Nors čia ir cituojamos Vytauto mintys, tačiau, atrodo, kad kalbama apie daugumą gyvenimo mokytojų. Kyla klausimas, kodėl moteris yra susidariusi tokią nuomonę? Vienintelis atsakymas, kurį randu, tai galbūt jai yra tekę nusivilti kažkuriuo mokytoju? Aš tikrai pritariu autorės minčiai, kad reikia kritiškai vertinti ir rinktis kas tau tinka. Prieš pradedant pasikliauti gyvenimo mokytoju tikrai reikia apie jį pasidomėti, rasti atsiliepimų ir sužinoti kokiais metodais jis naudojasi. Tačiau moters pasvarstymas: „Kokia čia visuomenė, jeigu suaugusiems žmonėms, siekiantiems savo gyvenimo tikslų, reikia mokytojų visais klausimais?“, man iškart primena kaip nuo seno žmonės turėjo įvairius patarėjus. Juk karaliai turėjo savo patarėjus, kaimuose būdavo kaimo šviesuolis, moterys eidavo pas vyresnes moteris klausti patarimo, vyras – pas ilgaamžį senolį ir t.t. Juk niekam nekyla abejonių, kad dantis taisytis reikia eiti pas profesionalą, tai savaime suprantama, jei turime klausimų apie verslą, gyvenimo tikslus ar santykius, reikia ieškoti pagalbos pas atitinkamus žmones.

Dar norėčiau pridėti, kad visi aplink mus esantys žmonės yra mūsų mokytojai. Jų pagalba mes galime augti ir tobulėti, o labiausiai mums tai padaryti padeda žmonės, kurie sukelia neigiamas emocijas. Jei Tau kažkas nepatinka kitame – pažiūrėk ar pats neturi tos savybės. Todėl ačiū autorei, kad šio straipsnio dėka turėjau galimybę pažvelgti į save.“

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *