Moters meilė sau – kelias į laimę ir harmoningus santykius | Apie Santykius Kitaip

Moters meilė sau – kelias į laimę ir harmoningus santykius

Daug moterų šiais laikais jaučiasi „nepakankamos“. Nepakankamai sveikos, nepakankamai uždirbančios, nepakankamai protingos, nepakankamai gražios, nepakankamai subrendusios. Ir tai galima tęsti. Tačiau ar tai nėra iliuzija, kurią mūsų galvose kuria televizija, internetas ir aplinkoje esantys žmonės? Jie nepailsdami vis primena, ką mums reikia daryti – nevalgyti cukraus, sportuoti, medituoti, išeiti iš komforto zonos ar pasilikti ir dar daugelį kitų dalykų! Nedrįsk prasižioti ir pasakyti, kad esi pakankama ir nieko tau nebereikia! Kad nori rytais valgyti saldžią bandelę su kava ar jautiesi tokia tobula, kad visiškai nesiruoši tobulėti! Tikrai žmonės pagalvos, kad „vargšelė“, nemoka gyventi.

Tokiame nuolatiniame visuomenės spaudime, mokyme kaip reikia gyventi, moteris gali pradėti ignoruoti savo pačios asmeninius norus ir giluminius troškimus. Ji gali pradėti gyventi kitų primestais norais ir išsižadėti savęs. Toks išsižadėjimas sukelia nerimą, jėgų stygių, gėdą ir kaltės jausmus. Savęs išsižadėjimas atima vidinį pilnatvės jausmą ir neleidžia kurti prasmingų santykių. O meilė sau prasideda nuo to, kad ugdome gebėjimą įsiklausyti į save, į savo giluminius troškimus.

Atsigręžti į save

Atsigręžti į save yra būtina. Pasak knygos „Mūsų santykių ritualai“ autoriaus Vytauto Jančiausko, nemylėdami savęs žmonės neturi ką duoti kitam žmogui. Jeigu vis dar moteris neturi mylimo žmogaus, ji turėtų auginti meilę sau. Tik būdama pati laiminga, ji galės pasidalinti laime su kitu.

Vienas iš žingsnių kaip sukaupti meilės sau rezervuarą galėtų būti užsiėmimas mėgiama veikla. „Pirmiausia pagalvok, kokia veikla tau teikia didžiausią malonumą. Ką darydama atsipalaiduoji, jautiesi gerai, nori, kad tai tęstųsi ilgiau? Kada jautiesi laiminga? Užrašyk tai. O dabar prisimink, kaip dažnai tau tenka tuo užsiimti. Dažnai? Per dažnai? Retokai? Jei per retai, atsisakyk kitos veiklos, sustabdyk projektą, atsiimk įsipareigojimus ir kasdien rask laiko daryti tai, kas tau išties patinka.“ – rašo V. Jančiauskas.

Išdrįsti svajoti

Kitas labai svarbus dalykas yra svajonės. Dėl artimų žmonių neigiamo požiūrio ar nepasitikėjimo savimi moteris kartais atsisako savo svajonių. Tačiau, tik tada kai ji pradeda tikėti savo svajonėmis tampa vis labiau savimi, vis labiau laiminga. „Svajonės – galinga jėga, juk sakoma, kad norai išsipildo. Ir aš pasakysiu tą patį – jie tikrai išsipildo. Svajodama, kurdama planus (beje, geriausia tai daryti prieš užmiegant), tarsi siunti Visatai užsakymą, ir ji, tiki ar ne, ima jį vykdyti. Jei tavo noras nesikeičia, nepavargsti norėti to paties, o norėdama ieškai galimybių, netrukus tai taps realybe.“ – rašoma knygoje „Mūsų santykių ritualai“.

Kokios svajonės, norai yra reikšmingi, ne paviršutiniški? Alenka Rebula knygoje „Moteriškumo paslaptys“ rašo, jog kiekvienas žmogus turi svajonių. Ne paviršutiniškų norų, bet tokių troškimų, apie kuriuos pagalvojus šokteli širdis iš džiaugsmo. Kiekvieno žmogaus troškimas yra individualus, tik jis jį turi, ir niekas už jį negali jo įgyvendinti. Ir kai moteris tai supranta ir galiausiai ryžtasi įgyvendinti savo svajonę, ji gali susidurti su nepritariančiu mylimo žmogaus žvilgsniu ar nusiminimu. Ji akimirksniu pakeičia savo sprendimą, priimdama nerimą, kaltę, baimę, aukos poziciją.  „Silpnumo minutę mūsų troškimo pojūtis gali visiškai pasikeisti… Sąmonė tampa valdoma. Kartėlis, pyktis, nerimas ir kaltės jausmas taip pakeičia mūsų protinius procesus, jog kelias į troškimą dingsta. Ypač pažeidžiamas yra giliai širdy slypintis, bet daug syk atstumtas troškimas.“- rašo A. Rebula.

Alenka Rebula sako, jog atpažinti savo esminius troškimus ir atsispirti kitų žmonių nepritarimui juos įgyvendinant mums padeda sąžinė. „Troškimas veikia sąveikaudamas su sąžine, nes nuolat nurodo mums kryptį. Sąžinės paskirtis atkreipti dėmesį į save. Ji nurodo, kokia yra mūsų pamatinė gyvenimo pareiga. Sąžinė stebi kaip rūpinamės savo gerove, o visų pirma savo unikalumo pajautimu. Sąžinė mums atskleidžia gyvenimo paskirtį, nepakeičiamumą, išskirtinumą.“

Kaip atpažinti savo troškimus?

Paklauskime savęs, sąžinės balso, kaip mums būti laimingoms? Kas man neleidžia šiuo metu, šią dieną? Jeigu sunkiai sekasi suprasti savo gyvenimo paskirtį, pašaukimą, esminį troškimą pasinaudokime knygos „Jėzuitiški gyvenimo patarimai kiekvienai gyvenimo situacijai“ klausimais, kaip atpažinti pašaukimą:

* Ar yra kas nors ką visada norėjote padaryti, bet niekada nepadarėte?

* Kokios yra jūsų neužbaigtos svajonės?

* Jei gyventumėte iš naujo, ką pakeistumėte?

* Jei gyventi būtų likę tik keli mėnesiai, kaip panaudotumėte tą laiką?

* Jei turėtumėte daug pinigų kaip juos panaudotumėte?

* Jei galėtų išsipildyti trys troškimai – ko norėtumėte?

* Ar yra žmogus ar dalykas, kuriam atiduotumėte visą gyvenimą?

Užsirašykime atsakymus. Tos mintys, idėjos ir troškimai, kurie kartojasi atsakinėjant į šiuos klausimus ir išduoda mūsų paslėptas svajones.

Tikimės, kad šio kelios mintys padės žengti bent kelis nedidelius žingsnelius kiekvieną dieną link savo asmeninės laimės; link tos būsenos, kai pilna ramaus džiugesio krūtine einame į savo mėgiamus darbus, jaukius namus, pas mylimus žmones.

Straipsnį skaitykite alfa.lt

Parengė Vitalija Paulauskaitė

 

 

 

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *