Meilės samprata | Apie Santykius Kitaip

Meilės samprata

Kad ir kokiame santykių žingsnyje šiuo metu esi, pagrindinis dalykas, apie kurį noriu, kad galvotum, jog meilė yra Tavo įsipareigojimas, Tavo pasiryžimas, Tavo pažadas. Pirmiausia noriu Tavęs paklausti, kas tau yra meilė? Nepatingėk, skirk minutę laiko ir iš vidaus pajausk ir užrašyk savo atsakymą čia:

…………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………

 

Sveikinu! Tavo atsakymas yra visiškai teisingas, nes meilė neturi vieno apibrėžimo – meilei apibūdinti galime sukurti jų tūkstančius ir visi bus teisingi!

Esame taip pripratę padėti kitiems, jog pamirštame, kad kartais pirmas ir vienintelis žmogus, kuris gali padėti, esame mes patys.

Esame taip pripratę padėti kitiems, jog pamirštame, kad kartais pirmas ir vienintelis žmogus, kuris gali padėti, esame mes patys. Jei tik prisiimtume visą atsakomybę sau už tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose! Noriu pabrėžti ir labai stipriai Tau akcentuoti, kad meilė ir santykiai yra tai, ką mes duodame, o ne tai, ką mes gauname. Kai programuojame savo tikslus ir svajones ta kryptimi, tai tiesiog užprogramuota pasisekti!

Taip pat labai svarbus dalykas, kurį noriu Tau akcentuoti – kuriant santykius (labai stipriai tikiu, kad tai galioja ne tik santykiams) labai svarbu užkoduotą kuklumą paversti savo privalumu – sužinosiu tai, ko dar nežinau, išmoksiu tai, ko nemoku, nes esu pasiryžęs sukurti savo svajonių santykius! Turi nepamiršti investuoti į save ir tik tuomet padėti kitiems ir dalintis savo energija, pilnatve ir žiniomis. Juk jei mūsų dėmesį ir energiją prilygintume pinigams – aš perku iš Tavęs ir duodu procentą savo energijos, kurią turėjau atiduoti, kad uždirbčiau šiuos pinigus. Tad jei pradėtų trūkti pinigų baziniams poreikiams tenkinti, kas ilgainiui nutiktų, jei vis dar dalintume juos tiems, kuriems irgi trūksta? Net jei jie yra broliai, seserys ar net tėvai? Ar tu turi pakankamai “pinigų”? Ar Tavo paties poreikiai yra patenkinti? Ar moki pats juos patenkinti, be kitų pagalbos?

Mano knygoje neskirsiu labai daug vietos ritualams, kurie yra skirti Tavo pilnatvei pasiekti, bet privalau paminėti, kad tai yra visa ko pagrindas. Žinau, galite pagalvoti “juk visiem šitai aišku, banalybė”, bet didysis paradoksas yra tai, kad didžioji dalis porų terapijų prasideda su intencija pakeisti kitą, sutvarkyti tarpusavio santykį, o tikrieji terapijos “darbai” prasideda tuomet, kai mes patys susigrąžiname pamirštus ritualus, kurie suteikia mums pasitikėjimo, džiaugsmo, meilės. Atrodo žinome, bet nedarome, pamirštame.

Santykiai yra mainai: tai davimas ir gavimas.

Nesuprask neteisingai – santykiai yra mainai, tai davimas ir gavimas. Tačiau davimas ne norint atiduoti, bet norint kartu sukurti. O norėdami sukurti mes turime duoti tik tai, ko turime daugiau. Bet jeigu santykiai yra mainai, o tokie santykiai gali būti bet kur, darbe su kolegomis, su draugais, su tėvais, tai kuo jie skiriasi nuo meilės?

Meilės apibrėžimus galime susiskirstyti į keturias kategorijas pagal meilės kryptį. Juos skaitant pagalvok, kuriai kategorijai priskirtum savo anksčiau parašytą atsakymą:

  1. Vaikiška meilė. Tai meilė, kurią jaučiame, kai gimstame, esame kūdikiai mūsų meilės norma yra gauti. Kad jaustumėmės mylimi, turime gauti maisto, gauti apkabinimų, gauti rūpesčio, gauti prisilietimų. Viso to reikia iš instinkto. Aš turiu gauti, kad jausčiau meilės jausmą.
  2. Antroji meilės rūšis yra mainų meilė. Mes jaučiamės mylimi tik su sąlyga, kad esame mylimi. Duodame meilę avansu ir tikimės, kad gausime meilę atgal kažkuria jos forma, arba duosime meilę tik tada, kada gausime ją pirmieji. Įdomu tai, kad šioje meilėje tam, kad jaustumėmės mylimi, turime gauti lygiai tiek pat, kiek davėme, priešingu atveju jausime neteisingumą. Ilgainiui tokia meilė grįžta į vaikiškos meilės stadiją.
  3. Besąlyginė meilė yra aukščiausia meilės forma, kurią pasiekti mums trukdo vienas mąstymo blokas. Ją patiriame atiduodami savo meilę, kitaip tariant mylimi jaučiamės, nes mylime. Šioje meilėje duodame meilę įvairiausiomis formomis jos nematuodami ir nesitikėdami nieko atgalios. Mums nėra natūralu tik duoti, todėl šios meilės formą taip sunku pasiekti. Mūsų instinktai veikia taip, kad mes trokštame gauti atgal. Išlaikyti ir puoselėti besąlyginę meilę gali padėti susikurtas ritualas.
  4. Dvasiška meilė. Tai pati aukščiausia meilės forma, kuomet sugebame besąlygiškai mylėti visus, netgi tuos, kurie mus skaudina. Šią meilės formą praktikuoja dvasininkai, vienuoliai, šventikai. Ši meilės išraiška sutinkama labai retai.

Kaip kurti besąlyginę meilę?

Atsakymas paprastas – integruoti ritualą. Šį ritualą aš vadinu “šypsenų kolekcionavimu” (Tu gali susigalvoti savąjį). Tai ritualas stebėti Tavo veiksmų įtaką žmonėms. Aš nuolat prašau aplinkinių pasakyti savo jausmus apie tai, ką aš darau, kuo dažniau stengiuosi panaudoti atgalinio ryšio anketas, skatinu žmones palikti atsiliepimus. Šiuo metu tai yra vienas didžiausių mano variklių.

Norint pasiekti ir išlaikyti besąlyginės meilės būseną mes turime duoti ir nelaukti nieko atgal.

Norint pasiekti ir išlaikyti besąlyginės meilės būseną mes turime duoti ir nelaukti nieko atgal. Tačiau šioje vietoje vėl galioja taisyklė “visi mes tą žinome, bet kažkodėl nedarome”. Ir čia turiu Jums netikėtą atsakymą. Mes turime ir privalome gauti kažką atgal, nes mainai privalo būti, kitaip mūsų motyvacija stengtis dings. Tačiau šioje meilėje esantys žmonės nereikalauja atiduoti. Besąlygiškai mylintys žmonės nori tik vieno – matyti, kaip jų meilė, pasiaukojimas, pastangos pasitarnavo kito žmogaus gėriui sukurti. Kartais užtenka pamatyti tiesiog švytinčias akis arba šypseną.

Pabandysiu besąlyginės meilės mainus paaiškinti pinigų paralele. Įsivaizduok, kad prie Tavęs pribėga Tavo vaikas ir paprašo dvidešimtinės. Žinoma, pinigus gauna, nes juk Tu myli besąlygiškai. Po paros ateina vėl, paprašo, gauna ir vėl dingsta nieko nepranešęs ir nieko nepapasakojęs. Istorija kartojasi, o Tu taip nieko ir nežinai apie tai, kur išleidžiami pinigai ir kodėl. Kaip manai, kaip ilgai tai galėtų tęstis? Kiek ilgai turėtum motyvacijos duoti? Jei būtumėte pirmoje meilėje, greičiausiai net nebūtumėte davę pinigų, o reikalautumėte tai, ko nesate gavę. Jei būtumėte antroje meilėje –prašytumėte atiduoti visus pinigus, kiek esate davę arba bent jau atidirbti už tą sumą, kad jaustumėte teisingus mainus. Bet trečiame meilės lygmenyje, Jūs norite gauti tik viena – pamatyti ir pajusti, dėl ko pasiaukojote, kodėl paskyrėte juos vaikui ir pamatyti, kokį džiaugsmą ar gėrį tai suteikią jam.

Besąlyginė meilė – tai laikas, kai aš mėgaujuosi davimu, stebėdamas kitų žmonių reakcijas.

Besąlyginę meilę pajuntame tuomet, kai mūsų jausmus priima, kai matome džiaugsmą kitame, kai jaučiamės reikalingi ir mūsų davimas sukelia kitame žmoguje šypseną be mažiausio lūkesčio, kad gausime kažką atgal. Natūralu tikėtis pamatyti reakciją, nes tik taip mes galime įvertinti ar mūsų pastangos yra reikalingos. Tai yra gyvenimo variklis. Daugelis žmonių nemoka ieškoti reakcijų, o ieško grąžos (atoveiksmio, kuris parodys, kad jų atliktas darbas buvo naudingas), bet išgirsti padėką ar pamatyti iš laimės nenustygstantį žmogų yra dar malonesnis atpildas, nei laukti kažko atgal, nes to, ko laukiam, kitas žmogus gali tiesiog neturėti. Besąlyginė meilė – tai laikas, kai aš mėgaujuosi davimu, stebėdamas kitų žmonių reakcijas.

Pradėję sau taikyti šį šypsenų kolekcionavimo ritualą priderinkite prie jo kokybiškus poros ritualus. Meilės laiško (nuoroda), kokybiškų pokalbių, pasimatymų ritualai padės Tau rinkti šypsenas ir priartėti prie savo žmogaus.

Myliu ar patinka?

Noriu su tavimi pasidalinti savo meilės apibrėžimu. Ką aš atsakau, kai manęs paklausia, kas man yra meilė? Man meilė yra begalinis jausmas, kuomet aš noriu, kad Tau būtų geriau mano sąlyga. Mano sąlyga yra pagrindinis elementas. Mano sąlyga yra ta, kad aš pasiaukosiu, nes aš noriu, kad tau būtų gerai. Tačiau jei aš neinvestuosiu į tai nei trupučio pastangų, laiko, pinigų, nesumažinsiu savo poreikių vardan tavęs, kad tu jaustumeisi laimingas, tuomet reiškia, kad aš tavęs nemyliu, tu man tik patinki. Šiame pavyzdyje labai aiškiai matosi, kad meilė yra tiesiogiai susijusi su davimu ir savo poreikių aukojimu, todėl tikrieji santykiai yra davimas ir pasiaukojimas, bet ne iš trūkumo, o  iš pilnatvės ir noro kurti kartu.

Yra žmonių, kurie sako, kad myli gamtą, bet yra žmonių, kurie aukoja savo išteklius tiesiogiai išreikšdami meilę gamtai – tvarko, sodina, renka šiukšles, puoselėja, skiria laiką, domisi. Jei Tu myli gamtą ir nieko dėl to nedarai, reiškia, jog gamta Tau tiesiog patinka. Ši taisyklė lygiai taip pat veikia ir su žmonėmis.

O kaip tuomet, jei trūksta pasitikėjimo, meilės sau, užtikrintumo? Kaip tuomet kurti darnius ir harmoningus santykius?

Grįžkime prie pinigų paralelės. Jei turime šiek tiek pinigų, bet mums jų nepakanka savo poreikiams patenkinti, ar mes galime paaukodami savo poreikius ir atiduoti šiek tiek savo pajamų? Žinoma galime, tik su sąlyga, kad nereikalausime nieko atgal, pasidžiaugsime tuo, kad galėjome padėti, pasimėgausime davimo sukurta pilnatve ir žinosime, kad aš pats turiu užpildyti tai, ko man trūksta. Tai yra tikroji meilė. Tačiau atiduoti, kai Tau pačiam trūksta, yra be galo sunku, nes natūraliai kyla stiprus lūkestis, nes jei aš taip aukojuosi ir duodu Tau dalį savų pinigų, nors man pačiam jų labai reikia, bet šią akimirką aš manau, kad Tau jų reikia labiau, tai būk mielas ir panaudok juos būtent taip, kaip aš galvoju  yra geriausia. Tokioje santykiu stadijoje, kai mūsų poreikiai yra nepatenkinti ir mes stengiamės vis tiek duoti iš trūkumo, santykiai gyvuoja, tačiau partneris jaučia labai didelius reikalavimus elgtis vienaip arba kitaip ir nepaliekama galimybė daryti savaip, netgi klysti. Tokiu atveju kyla konfliktas ir prieštaravimai, užuot apglėbiant jį supratimu ir palaikymu. Bet dažnesnis atvejis, kai mes santykiuose aukojamės ir duodame partneriui kažką iš trūkumo, tikimės gauti tą patį atgal arba net daugiau (su procentais). Jei mainai tolygūs, jūs laimingas, tačiau jei jaučiate, kad gaunate mažiau nei duodate, atsiranda neteisingumo jausmas. Ar toks santykis gali būti šeimoje? Gali. Ir dažnai taip būna. Bet ar tame santykyje gali būti aistra? Ne.

Su meile,
Vytautas Jančiauskas

You may also like...

4 Responses

  1. Lina parašė:

    Paskutinis sakinys gerai pasibaigia- „Ne.“, o kaip tai isspresti? 🙂

  2. Loreta parašė:

    Labai geri apibūdinimai ir taiklūs pastebėjimai .O svarbiausia yra aistra, kai jos šeimoje nelieka, būna labai sunku.O kad ta aistra būtų ,reikia stengtis abiem pusėm. O ką daryti jei tu stengiesi , o kita pusė ne, vadinasi reikia įdėti dar daugiau pastangų ? pasakysiu taip, kai šeimoje esi daugiau kaip 25m.( pasakysit oho!), tada vyrai nustoja stengtis( būna ir kitaip , bet…) , jie galvoja kad jau viską padarė dėl savo moters ir jai turi būti gerai , bet moterims to negana , mums reikia, kad vyrai nuolat rodytų dėmesį , bent jau stengtusi tai daryti.

  3. Giedre parašė:

    Taip ,tiesa.Visi nori pakeisti kitus o patys keistis nenori

  1. 2017-06-25

    […] seminarus (nuoroda) aš pasakoju apie 3 meilės pakopas (nuoroda). Pirmoji, kai jaučiame meilę, kai gauname meilę. Antroji, jaučiame meilę, kai mainomės meile […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *