7 principai, kurie padės sukurti  šeimos finansų tvarkymo modelį | Apie Santykius Kitaip

7 principai, kurie padės sukurti  šeimos finansų tvarkymo modelį

Ar reikia porai turėti savo finansų tvarkymo modelį? Kaip tinkamai paskirstyti biudžetą? Ar įmanoma susikurti poros finansų valdymo planą ir jo laikytis?

Knygos „Mūsų santykių ritualai“ autorius Vytautas Jančiauskas sako, kad labai dažnai finansai poroms kelia daug įtampos: „Daugumai porų finansai yra viena iš temų, kurioms uždėtas tabu, ji kelia daug pykčių, ginčų, kupina nutylėjimų ar paslapčių. Tačiau poros, gyvenančios kartu, šią santykių dalį privalo susieti su ritualu ir įsivesti jį į kasdienybę, jei nori nuolatos tobulėti kaip pora finansine prasme.“ – rašo V. Jančiauskas.

Kad pora ar šeima išvengtų nesutarimų šioje srityje, būtina sąmoningai kartu valdyti savo finansus, nustatyti taisykles ir jų laikytis, tai padės porai išlikti tvirtai. „Buvo ištirtos porų konfliktų ir skyrybų priežastys ir pasirodė, kad didesnė grėsmė šiuolaikinei santuokai ir santykiams yra ne charakterių ypatybės ar bendravimo sugebėjimai, bet išoriniai veiksniai. Tokie, kaip laiko pabūti kartu stygius ir nuolatinis stresas dėl pinigų.“ – rašoma knygoje „Mūsų santykių ritualai“.

Siūlome susikurti finansų valdymo modelį, pagal mokymų įmonės „Įdomi mintis“ vadovo Mindaugo Grajausko patarimus. Savo knygoje „Ko niekada neišgirsite iš bankininko“, M. Grajauskas siūlo atlikti 7 žingsnius, kuriant  finansų valdymo modelį poroje ar šeimoje:

    1. Sistema turi būti aptarta ir suderinta. Pora turėtų apskaičiuoti savo pajamas ir išlaidas kiekvieną mėnesį. Išlaidas galima apskaičiuoti jas užsirašant kiekvieną dieną ar pasinaudoti internetinėmis programėlėmis. Kiekvienos šeimos, poros finansinė bei gyvenimo situacija yra skirtinga, todėl ir pinigų valdymo modelis skirsis. Ir pora turi atrasti jai labiausiai tinkantį modelį. Svarbu jį aptarti tarpusavyje. „Dažna klaida – kai vienas iš partnerių (sutuoktinių) imasi iniciatyvos ir „nusprendžia už abu“, net neatsiklausęs kito nuomonės ir neįsigilinęs į kito žmogaus požiūrį, lūkesčius, norus bei praeities patirtį“ – rašo M. Grajauskas. Kai sprendimas nėra bendras yra sunku jo laikytis ir modelis neveiks. Todėl nustatykite bendras taisykles.
    2. Turėkite numatytų finansų asmeniniams poreikiams. Dalį savo pajamų skirkite asmeniniams poreikiams. Pasak, M. Grajausko, suma neprivalo būti vienoda abiems partneriams. Reiktų nuspręsti, kiek kiekvienam asmeniui reikia pinigų per mėnesį, kad jis jaustųsi patogiai ir komfortiškai savo kasdienybėje, tuo pačiu galima aptarti, peržvelgti bereikalingas išlaidas ir jų atsisakyti.
    3. Susitarkite dėl mėnesio išlaidų ribų. Grajauskas pataria visur vadovautis sveiku protu, o ne asmeninėmis ambicijomis, nustatinėjant išlaidų ribas. „Svarbu, kad šeimos išlaidų kategorijos ir jų limitai leistų palaikyti abiems tinkamą ir norimą gyvenimo kokybę.“ – rašoma knygoje „Ko niekada neišgirsite iš bankininko“.
    4. Įtraukite trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Į ilgalaikių tikslų sąrašą būtina įrašyti pensijos kaupimą. Kiti tikslai galėtų būti pinigų kaupimas atostogoms, buitiniams prietaisams, automobiliui, vaikų išsilavinimui. Suskirstykite tikslus į ilgalaikius ir trumpalaikius ir nustatykite pinigų sumą kiekvienam iš jų įgyvendinti.
    5. Kiekvieną mėnesį laikykitės plano. Jeigu sudarėte planą, stenkitės jo laikytis, o kai nepavyksta tegul šeima kartu nusprendžia kaip koreguos biudžetą ir padengs trūkumą. Jeigu nepavyksta laikyti plano kelis mėnesius, peržiūrėkite savo biudžeto paskirstymą ir jį pakoreguokite.
    6. Kokiais techniniais sprendimai ir priemonėmis naudositės. Nuspręskite, kas ir kaip vykdys pinigų paskirstymą. Svarbu, kad abiems partneriams būtų aišku, kaip ir kada tai vyks. Nuspręskite, kokias priemones naudosite: galbūt atskiras sąskaitas banke, internetines programėles, įsigysite kelias simpatiškas dėžutes namuose.
    7. Investuokite. M. Grajauskas sako, jog bent nedidelę biudžeto dalį būtina skirti investavimui. „To išmokti gali kiekvienas. Lietuvoje yra daug galimybių tą daryti sėkmingai. Ir tam nereikia būti ypač protingam, turėti daug pažinčių ar patariančių pažįstamų.“ – rašo M. Grajauskas. Todėl patariama sukaupti reikiamas žinias ar susirasti gerą konsultantą. Turint pakankamai informacijos, galima nustatyti „saugią“ pinigų sumą, skirtą investavimui ir žengti dar vieną žingsnį link finansinės nepriklausomybės. Dauguma žmonių Lietuvoje vis dar neišnaudoja šios galimybės pagerinti savo šeimos finansinę padėtį.

Valdykime savo finansus, o ne leiskime jiems valdyti mūsų gyvenimą ir turėsime saugesnę kasdienybę šeimoje ir nestokosime išėję į pensiją.

Straipsnį skaitykite 15min.lt

Parengė Vitalija Paulauskaitė

 

 

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *